- ramunėlis
- ramunė̃lis sm. (2), ramunė̃liai pl. (2) bot. 1. Mt, LBŽ, Vb, Brs žr. ramunėlė: Kad ne ramunė̃liai, būčia jau gal ir numirus Sb. ║ pl.: Ramunė̃liai nuo kosulio Grž. 2. pilkalapė skaistažiedė: Dalmatų ramunėlis (Chrysanthemum cinerariaefolium) EncV1385. 3. saulutė (Bellis): Duok tu man tų didžiųjų ramunė̃lių, katrie aplink loveles apsodinti Ps.
Dictionary of the Lithuanian Language.